Statybos organizavimo būdai ir jų pasirinkimas
Statytojas (užsakovas) turi pasirinkti, kokiu būdu organizuos statybą. Pagal Statybos įstatymą, galimi trys statybos organizavimo būdai:
- Rangos būdas, kuomet statytojas (užsakovas) pasamdo rangovą ir su juo sudaro rangos sutartį;
- Ūkio būdas, kai statybos darbai atliekami paties statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo ir jo artimųjų (sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio, tėvų, vaikų, brolių, seserų, senelių ir vaikaičių bei jų sutuoktinių, sugyventinių ar partnerių) darbo jėgą, statytojui priklausančius statybos produktus, įrenginius;
- Mišrus būdas, tais atvejais, kai tarpusavyje derinami rangos ir ūkio būdai.
Anksčiau minėto pasirinkimo teisę turėjo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (pvz. besiverčiantys kotedžų ar daugiabučių statyba ir pardavimu), nebuvo ribojimų statinio plotu. Ir buvo dažnai susiduriama su nepakankamos kokybės aspektais bei problema nustatant atsakingus asmenis už paaiškėjusius defektus: paaiškėjus defektams ir pareikalavus juos šalinti, didesnės rizikos (pvz. daugiabutį ar kotedžą) statinį statę asmenys atsakomybę „permetinėdavo“ vienas kitam, o gyventojai nesulaukdavo defektų pašalinimo.
2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais, siekiant užtikrinti statinių statybos kokybę, procesų skaidrumą, tinkamos kvalifikacijos statybos dalyvių pasirinkimą ir atsakomybę, buvo sugriežtintas statybos organizavimo būdų pasirinkimas: nuo š.m. gegužės 1 d. ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti tik fiziniai asmenys, atliekantys statinių paprastąjį remontą bei fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto iki 300 m2 statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype.
Taigi, fiziniai asmenys, ketinantys statyti ne didesnio nei 300 m2 ploto namą, gali pasirinkti statybos organizavimo būdą: statybą organizuoti rangos būdu (pasitelkti rangovą), ūkio būdu (statyti patys su artimųjų pagalba) arba mišriu būdu (daliai darbų samdyti rangovus, o dalį atlikti patys su artimųjų pagalba). Juridiniai asmenys (visais atvejais) ir fiziniai asmenys, ketinantys statyti didesnio nei 300 m2 ploto vienbučius namus ar dvibučius ir daugiau butų namus, privalės statybą organizuoti rangos būdu (samdyti rangovą arba patys tapti rangovu).
Pažymėtina, kad iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo, t.y. 2023 m. gegužės 1 d., pradėtiems darbams nauji reikalavimai nėra taikomi.
Statinio statybos organizavimo ūkio būdu ypatumai
Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi Statybos įstatyme nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas bei yra pilnai atsakingas už statinio saugumą, kokybę bei statinio ir statybos darbų atitikį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Statant ūkio būdu neprivaloma:
- statinio statybos techninė priežiūra;
- statinio statybos vadovo skyrimas (samdymas);
- statybos darbų žurnalo pildymas.
Taigi, fizinis asmuo statantis ūkio būdu ne didesnį nei 300 m2 ploto vienbutį gyvenamąjį namą, neprivalo samdyti atestuotų statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo, neturi pildyti statybos žurnalo. Visgi, bendrieji reikalavimai taikytini, tad yra būtina turėti statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą, informuoti apie statybos pradžią ir kt.
Advokatė Asta Mineikienė
Advokatų kontora PricewaterhouseCoopers Legal Bukauskas ir partneriai
