Ilgą laiką lietuvio akiai įprastesnis ir priimtinesnis buvo tinkuojamasis fasadas, tačiau, rinkoje atsiradus efektyvioms termoizoliacinėms medžiagoms, keičiantis architektūros kokybei, architektams siūlant vis drąsesnes idėjas, išpopuliarėjo vėdinamieji fasadai. Oleg Senin buvo vienas pirmųjų, kuris įvertino vėdinamųjų fasadų privalumus. Dirbdamas projektų vadovu jis įgijo nemažai patirties fasadų projektavimo ir montavimo srityje. Sukaupta patirtis, žinios, daugybė įgyvendintų projektų leido imtis sudėtingiausio, sykiu ambicingiausio – 2015 metais įkurti bendrovę „Elrosta“, kurios specializacija – vėdinamųjų fasado montavimo darbai, ir jai vadovauti.
Standartinių sprendimų nebepakanka
Kaip juokavo O. Senin, projektus, kuriuos jam teko įgyvendinti, būtų sunku išvardyti ar aplankyti, o objektų, kuriuose sumontuoti vėdinamieji fasadai vien Vilniuje daugybė, o kur dar sėkmingai įgyvendinti projektai Stokholme, Malmėje, Geteborge ar Londone.
Medžiagų gausa, tobulėjančios technologijos architektams leidžia įgyvendinti novatoriškas idėjas, kurias dažna palaiko užsakovai, bet ne visuomet – gamintojai ar rangovai. Kai kurios įmantrios architektų idėjos reikalauja neįprastų sprendimų, įgyvendinant kuriuos būtini ir nestandartiniai vėdinamojo fasado elementai: tvirtinimo elementai, ypatingi profiliai, varžtai.
Dažniausiai siūlomi standartinių matmenų gaminiai, ne visi gamintojai architektų vizijas gali paversti realybe – būtent dėl to rinkoje įsitvirtino „Made of metal“: komanda tvirtinimo elementus, profilius, skardos lankstinius pradėjo gaminti patys.
Nėra per sudėtingų projektų
CNC plazminio pjovimo staklėms naudojasi patyrę specialistai, kurie įvertinę projekto individualumą gamina konkretaus pastato konstrukcijai tinkamas tvirtinimo detales.
„Pjaudami metalą naudojame programinę įrangą, kuri leidžia koreguoti pjovimo planus ir pasiekti tikslų rezultatą. Projektuojant naujus būstus, su metalo pjovimo plazma išpjauti tvirtinimo elementai užtikrina didesnę pastato energetinę vertę, taupo užsakovo laiką ir kaštus: nereikia ieškoti papildomų tvirtinimo detalių,
viena individuali metalo konstrukcija pakeičia keletą brangių tvirtinimo detalių“, – paaiškino O. Senin.
Vėdinamojo fasado sistemos pagrindą sudaro pakabinamas karkasas, prie kurio tvirtinama apdaila.
Vėdinamieji fasadai užtikrina vėsą karštuoju metų laiku, neprireikia naudoti brangių vėsinimo įrenginių, taip pat – kokybišką apsaugą pavasarį, vėlyvą rudenį ar žiemą.
Privalumų – daugybė
Kurį: tinkuojamąjį ar vėdinamąjį fasadą rinktis, nesutariama – raginama lyginti eksploatacijos sąlygas, įrengimo kainą ir galimybes.
Vėdinamojo fasado šiltinimo procesas priklauso nuo suplanuotos montuoti fasado apdailos plokštės ar kitų apdailos medžiagų: aliuminio kompozitinių plokščių, klinkerio ir kitų. Taip pat – nuo šilumos koeficiento, norimo rezultato.
Vėdinamųjų fasadų montavimas yra greitesnis, pigesnis patogesnis nei tinkuojamųjų, darbus galima atlikti visus metus. Žinoma, itin svarbu vėdinamojo karkaso projektavimas ir tinkamas sumontavimas.
Vėdinamieji fasadai patvaresni ir ilgaamžiškesni, atsparesni, klimato poveikiui, smūgiams bei taršai, kas itin aktualu daugiabučiams.
„Esu visiškas tinkuojamųjų fasadų, kurie įrengiami Lietuvoje, skeptikas. Mūsų šalyje tokia technologija „įteisinta“ ir naudojama visur, kur tik norisi. Pavyzdžiui, Skandinavijoje tokių plonasluoksnių fasadų tiesiog nėra – visų pirma, dėl klimato sąlygų. Lietuvoje klimatas drėgnas, nuolat egzistuoja rasos taškas. Koks fasadas gali atlaikyti tokias sąlygas? Tas, kuris bus sausas. Ar nutinkuotas fasadas spėja išdžiūti mūsų klimato sąlygomis? Tikrai ne. Kas vyksta toliau? Baisiausias priešas yra pelėsis, kuris esant menkiausiam nesandarumui pateks į pastato vidų“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Populiarumas auga
Polistireninis putplastis, pilkasis polistireninis putplastis „Neoporas“ ir kitos panašios nekvėpuojančios termoizoliacinės medžiagos leidžia pelėsiui aktyviai kauptis ir augti, o tinkuojamas sluoksnis – išlikti ant pastato fasado.
„Atkreipkite dėmesį, rinkoje pripažinti tinkuojamųjų fasadų sistemų gamintojai pirmiausia siūlo įsigyti pačią sistemą, o tuomet – priemonę nuo pelėsio, kuri nuo jo atsiradimo ir išplitimo fasadą apsaugos dar keletą metų.
Dar vienas minusas, kad bet koks tinkas arba cementas įgeria drėgmę. Minusinė temperatūra priverčia vandenį plėstis, o plonas tinko sluoksnis neatlaiko tokios jėgos ir įtrūksta, trupa. Kaip manote, ar saulė vasaros metu šioje situacijoje tik blogina padėtį? Taip. Visos minėtos medžiagos bijo karščio ir saulės spindulių.
Kuo tamsesnės spalvos fasadas, tuo daugiau kaitina ir deformuoja apšiltinimo sluoksnį. Tarp cemento ir apšiltinimo sluoksnių atsiranda oro tarpų, kur užsistovi vanduo. Tik laiko klausimas, kada tose tuštumose apsigyvens pelėsis arba neliks cemento klijų sluoksnio“, – kalbėjo „Made of metal“ vadovas.
Drėgnas ir šiltas oras iš pastato vidaus pro atitvarinę sieną ir akmens vatą veržiasi į išorę, kur pakliuna į įrengtą vėdinamą tarpą (tarp fasado apdailos ir vėjui atsparios membranos) ir dėl traukos pro stogo parapetą pasišalina.
Proceso metu apšiltinimo sluoksnis vėdindamas, nedrėksta. Išorės fasado apdaila irgi vėdinama, dėl to išlieka sausa, ilgai tarnauja, nesiveisia pelėsis – toks vėdinamojo fasado principas.
Kas nutiko, kad ilgaamžis ir ekologiškas apšiltinimo būdas tapo nepopuliarus? „Energija brangsta, šiluminės varžos koeficientai auga, apšiltinimo sluoksnis storėja. Norint, kad pastatas atitiktų A++ energinio naudingumo reikalavimus (sienų ir stogų U-vertė negali viršyti 0,15 W / m²K), reikia tokio storio akmens vatos sluoksnio, kad bet koks metalo karkasas tampa neaktualus.
Viena iš naujovių, reabilitavusių šią šiltinimo sistemą, standžiųjų poliuretano putų (PIR) plokštės, iš abiejų pusių padengtos daugiasluoksne aliuminio folija. Plokštės leidžia išvengti šalčio tiltų ir pasiekti norimą rezultatą: sutaupyti energijos, pigiau ir ilgiau pastatą eksploatuoti.
Nepakeičiamos statant A++ klasės namus
Bet koks PIR plokščių gamintojas reikalaus jas tvirtinti mechaniškai smeigėmis (maždaug 4 vnt / kv. m), kilo idėja sukryžiuoti ją su tvirtinimo gembe fasado apdailai. Tokiu būdu išvengiama šalčio tiltų, PIR plokščių montavimas vyksta daug greičiau ir kokybiškiau negu įprastu būdu tvirtinant gembes į sieną, kas padeda išvengti šalčio tiltų.
Vėdinamieji fasadai su PIR plokštėmis – racionalus sprendimas, kuris ateityje bus tik aktualesnis.
Gembės / smeigės, kurias bendrovė „Made of metal“ gamina tik iš nerūdijančiojo plieno, puikiai atlaiko aliuminio kompozitą, HPL plokštę, taip pat dvigubą medinį karkasą su dailylentėmis ir vėjo apkrovą.
Jeigu apdailos svoris viršija 10 kg / kv. m, prie betono perdangos juostos siūloma tvirtinti vieną stambesnę gembę AISI 304 6 mm storio kas 500-600 mm, kuri galėtų atlaikyti sunkesnę fasado apdailą, o gembėms / smeigėms iš 1 mm lieka atlaikyti tik vėjo apkrovą. Tokiu būdu jau pastatytų namų, kur fasado apdaila yra klinkerio mūro plytos, svoris neviršija 125 kg / kv. m.
Gembės / smeigės, kurios skirtos horizontaliam karkasui, šiuo metu testuojamos ir sertifikuojamos. Taip pat statomi namai, kurių fasado apdailai naudojamos medžio dailylentės. Jų. kv. m svoris yra apie 9–10 kg. Reikalingų gembių kiekis – maždaug 3,5 vnt. / kv. m. Mvedžiaga AISI 304, 1 mm. PIR apšiltinimo storis 200 mm.
Šios klaidos – lemtingos
Blogai įrengta langų, durų, parapetų hidroizoliacija ir apskardinimas irgi daro didelę įtaka fasadui bei apšiltinimo sluoksniui. Jei vandens patenka į šiltinimo sluoksnį ir ant mūro sienos, dėl drėgmes visos įrengtos sistemos našumas krenta, pastato viduje gali imti veistis pelėsis.
Blogai įrengtas arba visiškai neįrengtas pastato drenažas irgi daro įtaką visai pastato būklei. Vandens kaupimasis aplink namą anksčiau ar vėliau paveiks pamatą ir rūsį (jeigu toks egzistuoja), per cokolį sudrėks ir sienos.
Tokiu atveju, kad ir koks kokybiškas apšiltinimo sluoksnis būtų įrengtas, jis nepadės. „Klientai besikreipiantys į mus, visada gauna tinkamus ir teisingus sprendimus. Prieš įrengiant fasadą visada aptariame menkiausius niuansus, vertiname sprendimų visumą. Būtina žiūrėti kompleksiškai, ir tai yra mūsų privalumas, kurį vertina kartu dirbantys partneriai“, – kalbėjo „Made of metal“ vadovas O. Senin.
Pašnekovo žodžiais, pasitaiko atvejų, jog dėl blogai paruoštų projekto brėžinių, tenka keisti sprendimus. Dažnai architektai, dizaineriai turi viziją, bet jos įgyvendinimui reikia praktikos, išmanyti rinkoje esančias medžiagas, taip pat stengtis, kad tai būtų finansiškai įgyvendinamas projektas.
O.Senin ieškantiems fasado sprendimų pataria išsirinkti fasado apdailą, jeigu sudėtinga, išsirinkti architektą ar dizainerį, ir kreiptis į „Made of metal“ komandą.
Gaminiai pristatomi visoje Lietuvoje ir užsienyje, montavimo darbai susitarus atliekami Vilniuje ir apylinkėse. O. Senin kalbėjo galintis rekomenduoti įmonę, su kuria bendradarbiauja jau ilgą laiką, ir kurios darbuotojai žino daugelį su „Made of metal“ produktais susijusių niuansų. Taip sutaupoma laiko.
Žinoma, elementų pagaminimas užtrunka trumpiau nei montavimas, o „Made of metal“ prioritetas – tik gamyba, komanda gali rekomenduoti patikimus montuotojus, su kuriais jau teko dirbti.
Daugiau informacijos: www.madeofmetal.lt.